Dėstytojas Džo

Ar draudžiamos meilės ilgesys užgniauš žinių troškimą? Ar studentės ir dėstytojo meilė gali gyvuoti? O galbūt karšti jausmai galingesni už bet kokius visuomenės apribojimus?

Melisa užsispyrusi tęsti dailės studijas magistrantūroje, nors draugė ją ir atkalbinėja. Melisos trisdešimtmetį merginos nutaria atšvęsti naujai atsidariusiame bare, kur ją užkalbina žavingas vyriškis. Įsiplieskusi simpatijos kibirkštis netrukus ima peraugti į meilę, tačiau prasidėjus mokslo metams jie susitinka universitete ir Melisa pamato, kad žavusis Džo yra jos dėstytojas. Jauni žmonės bando užgniaužti besiskleidžiančius jausmus, tačiau aistra per stipri, kad ją būtų galima ignoruoti – jie pasineria į svaiginantį romaną, kurį, be viso kito, kursto ir pikantiškas slaptumo prieskonis. Tačiau vieną dieną juos, besibučiuojančius bare, pamato pavydžios akys ir paskundžia universiteto vadovybei...

Ar Melisa ir Džo nuleis rankas ir apsimes lyg nieko nebuvo, o meilė nekurstoma išblės? Ar kovos dėl savo meilės ir ras sprendimą iš keblios situacijos?

Liepsnojantys uždrausti jausmai, sunkūs pasirinkimai, kova su savimi ir su gyvenimus žlugdančiu pavydu – švelni ir intriguojanti meilės istorija pažadins romantinius jausmus ir suteiks daugybę gerų emocijų.

Agnė Bausienė – TOP 10 skaitomiausia autorė Lietuvoje. Jos romanus vienija tai, kad juose stiprūs jausmai, drąsi erotika pagardinami atsikvėpti neleidžiančiu veiksmu ir netikėtais siužeto posūkiais.

„Gimiau 1992 pavasarį, augau ir šiuo metu gyvenu Kėdainių rajone. Mano gimtasis kaimas visuomet buvo ta vieta, į kurią norėjau sugrįžti. Baigiau Josvainių gimnaziją, kurioje ir užsimezgė mano noras rašyti. Tiesa, pirmasis kūrinys dienos šviesos taip ir neišvydo. Jis net nėra pabaigtas, bet saugiai tūno mano kompiuteryje, kad visuomet primintų man nuo ko viskas prasidėjo. Daug vėliau, gimus dukrai pradėjau skaityti daug meilės romanų, bet nei viename mano skaitytame romane (nors skaičiau tikrai gerų) veiksmas nesivystė taip, kaip norėjau aš. Todėl vieną ramų vakarą, dukrai miegant šalia manęs, sugalvojau parašyti pati. Ir taip visai netyčia gimė mano pirmoji knyga. Po jos dar viena ir dar viena... Kartais rašyti būna labai sunku, dėl to atsiranda mėnesio ar kelių pertrauka, o po jos vėl kimbu į darbus. Mano mūza nenuspėjama – ateina nekviesta ir išeina neprašyta, dėl to visuomet labai džiaugiuosi, kai ji užsibūna. Tuomet knyga rašosi kaip per sviestą. Rašau tai, ką mėgstu skaityti pati – meilės romanus. Mano galva jie puikus pabėgimas nuo kasdienybės. Stengiuosi, kad ir mano knygos būtų tokios. Nenoriu, kad paskaičius mano knygą skaitytojui įsiskaudėtų galva nuo painių siužeto vingių. Noriu, kad užvertęs paskutinį puslapį skaitytojas užsimerktų ir giliai įkvėptų pagalvojęs, kad ir jo laukia tokia meilė, jausmai ir aistra. Juk viskas ir prasideda nuo svajonių ir minčių...“ – Agnė Bausienė